„html
Briuselis – Ispanija yra Europos Sąjungos apačioje pagal socialinę konvergenciją dėl skurdo ir socialinės atskirties rizikos, mokyklos nebaigimo ir nedarbo, rodo šį trečiadienį Europos Komisijos paskelbta ataskaita.
Ispanija užregistravo neigiamus rezultatus 10 iš 17 Briuselio įvertintų socialinių rodiklių, todėl ji patenka tarp dešimties bendruomenės partnerių, turinčių „galimą socialinei konvergencijai kylančios rizikos“, išanalizavus dvidešimt septynių šalių darbo rinkos situaciją, mokymą ir socialinius iššūkius.
Tai taip pat apima Rumunija, Graikija ir Italija, vienintelės, kurių rezultatai prastesni nei Ispanija, taip pat Bulgarija, Estija, Vengrija, Lietuva, Kroatija ir Liuksemburgas – šalys, kurias Bendrijos vykdomoji institucija dabar nuodugniau išnagrinės.
Ispanijos atveju Briuselio naudojama „šviesoforo“ sistema klasifikuoja kaip „kritinę“ (raudona) situaciją pagal keturis rodiklius, susijusius su skurdo ir socialinės atskirties bei mokyklos nebaigimo rizika, mano, kad „reikia stebėti“ (oranžinė) pajamų nelygybė ir „ninių“ – nei studijuojančių, nei nedirbančių jaunuolių – lygis, o užimtumo situacija išlieka „silpna, nors gerėja“ (geltona).
Skurdas ir atskirtis
„Ispanija susiduria su socialinės apsaugos ir įtraukties iššūkiais“, – pradedama Europos Komisijos analizė, kurioje pažymima, kad 2023 m. gyventojų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, išaugo iki 26,5 proc., o vaikų – iki 34,5 proc., „gerokai viršijant“ 21,3 atitinkamai % ir 24,8 % ES vidurkis.
Briuselis mano, kad tai iš dalies gali būti siejama su socialinės apsaugos sistemų sunkumais užtikrinant tinkamą aprėptį, dėl regioninių skirtumų, susijusių su galimybėmis naudotis viešosiomis paslaugomis, ir su nuolat dideliu skurdu tarp dirbančių asmenų.
Jame taip pat priduriama, kad nors ir pagerėjo, 2023 m. pajamų nelygybė išliko didelė – 5,5, palyginti su 4,7 ES, matuojant santykiu tarp turtingiausių 20 % ir skurdžiausių 20 % pajamų.
Kita vertus, Komisija pabrėžia, kad socialinių išmokų (išskyrus pensijas) įtaka skurdo mažinimui sumažėjo iki 22,9 %, palyginti su 34,7 % ES, ir kad šios išmokos yra ypač neveiksmingos kovojant su vaikų skurdu.
Nedarbas ir mokyklos nebaigimas
Kalbant apie Ispanijos darbo rinką, Briuselis pabrėžia, kad „ji labai pagerėjo, bet vis dar susiduria su iššūkiais“.
Užimtumo lygis „iš esmės“ išaugo iki 70,5 proc., tačiau yra mažesnis nei 75,3 proc. ES, o nedarbo lygis (12,2 proc.) ir ilgalaikis nedarbas (4,3 proc.) „nepaisant didelio nuosmukio vis dar yra labai aukštas“, todėl rodikliai yra už praėjusių metų „kritinio“ lygio, tačiau išlieka „silpni“.
Ataskaitoje taip pat prašoma stebėti vis dar aukštą „ninių“ rodiklį, nors 2023 m. jis sumažėjo iki 12,3 proc., ir pažymima, kad nors namų ūkių pajamos vienam gyventojui „stipriai išaugo“, šis rodiklis išlieka „silpnas“.
Kita vertus, Komisija pabrėžia, kad mokyklos nebaigimo lygis yra 13,7 %, palyginti su 9,5 % ES, nepaisant to, kad jis sumažėjo, ir pabrėžia, kad jis ypač didelis šalies pietuose ir rytuose.
Teigiamai ataskaitoje pabrėžiama, kad Ispanija yra viena geriausių ES pagal neįgaliųjų užimtumo skirtumą, kuris yra vienas mažiausių bloke ir toliau mažėja, o pagal neįgaliųjų skaičių yra didesnis nei vidutinis. vaikų iki trejų metų darželiuose ir skaitmeninių įgūdžių turinčių piliečių proporcija.
Šalis atitinka vidurkį pagal kitus analizuotus rodiklius, tokius kaip būsto kaina, sveikatos priežiūros prieinamumas, suaugusiųjų mokymas ir lyčių užimtumo atotrūkis.
Taigi Ispanija antrus metus iš eilės lieka tarp raudonųjų šios ataskaitos žibintų, kuris pirmą kartą buvo parengtas 2023 m. būtent Ispanijos ir Belgijos vyriausybių prašymu, kurios skatino Europos semestro iniciatyvą, koordinuojančią ekonominę politiką. iš dvidešimt septynių, taip pat analizuoti socialinius rodiklius. (gruodžio 18 d.)
“`
Source link
