Elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį pusmetį išaugo daugiau kaip penktadaliu, dar sparčiau didėjo mokėjimo operacijų suma. Tiesa, ir toliau didžiąją sektoriaus pajamų dalį generavo mažiau nei dešimtadalis iš daugiau kaip 120 licencijas turinčių įstaigų.
„Galima dar kartą konstatuoti, kad inovatyvių elektroninių paslaugų ir mokėjimo įstaigų sektorius yra neatsiejama finansų rinkos dalis, teikiamomis mokėjimo paslaugomis sėkmingai konkuruojanti su tradiciniais finansų paslaugų teikėjas. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, svarbu, kad rinkos dalyviai tinkamai valdytų kylančias rizikas ir užtikrintų reikalaujamą kapitalo atsargą“, – sako Lietuvos banko Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.
Sektoriaus licencinės veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį pusmetį sudarė 275,1 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo 22 proc. Mokėjimo operacijų suma išaugo 37 proc. – beveik iki 132 mlrd. Eur.
Didžiąją dalį sektoriaus veiklos pajamų ir apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų (8 % sektoriaus įmonių). Jos pirmąjį pusmetį gavo beveik 178 mln. Eur sektoriaus licencinės veiklos pajamų (65 % rinkos) ir generavo 90 mlrd. Eur apyvartos (70 % rinkos).
31 EPĮ ir MĮ (25 % sektoriaus įstaigų) apyvarta nesiekė 50 mln. Eur, 58 įstaigų (47 % sektoriaus įstaigų) pajamos iš licencinės veiklos buvo mažesnės nei 1 mln. Eur.
2024 m. pirmojo pusmečio pabaigoje įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma nesiekė 100 mln. Eur ir pagal apyvartą užėmė tik 1 proc. visos rinkos apyvartos, sudarė didžiausią dalį – 25 proc. – viso sektoriaus. Didelėms priskiriamos įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma viršijo 1 mlrd. Eur. ir pagal bendra apyvartą užėmė net 91 proc. visos apyvartos, sudarė 22 proc. sektoriaus.
Vidutinio dydžio įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma yra tarp 100 mln. ir 1 mlrd. Eur, sudarė 24 proc. sektoriaus, 18 proc. sektoriaus teko komunalinių ir kitų įmokų rinkėjams, po 6 proc. sektoriaus – įstaigoms, nevykdančioms veiklos, ir įstaigoms, kurios teikia tik mokėjimo inicijavimo paslaugas (MIP) ir sąskaitos informacijos paslaugas (SIP).
Sektoriaus įstaigų klientų lėšos, laikomos centriniuose bankuose, pusmečio pabaigoje siekė 922 mln. Eur – 10 proc. daugiau nei 2023 m. birželio pabaigoje, jos sudarė 34 proc. visų klientų lėšų (prieš metus – 47 %). Bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomų lėšų suma per metus padidėjo 62 proc. – iki 871 mln. Eur, jų dalis ūgtelėjo 2 proc. punktais – iki 32 proc.
Klientų lėšos, investuotos į saugų likvidųjį turtą per metus išaugo 2,2 karto ir 2024 m. birželio pabaigoje siekė 650 mln. Eur (24 % visų klientų lėšų, prieš metus – 16 %). Tai rodo, kad sektoriaus rinkos bei likvidumo rizikos akivaizdžiai didėja, taigi EPĮ ir MĮ privalo jas tinkamai valdyti.
Pusmečio pabaigoje 301 mln. Eur klientų lėšų buvo laikoma terminuotuosiuose indėliuose kredito įstaigose, jų suma per metus padidėjo 2,4 karto.
2024 m. pirmąjį pusmetį 3 sektoriaus įstaigos baigė nevykdydamos nuosavo kapitalo reikalavimų, per metus šis rezultatas nepakito. 2024 m. pirmąjį pusmetį buvo 12 įstaigų (2023 m. pirmąjį pusmetį – 10 įstaigų), kurių nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis svyravo tarp 1 ir 1,1. Reikšminga šio rodiklio blogėjimo tendencija kol kas nestebima, tačiau įstaigos turėtų siekti aukštesnio nuosavo kapitalo rodiklio, nes per mažas rodiklis gali būti nepakankamas netikėtiems nuostoliams padengti. Taip pat svarbu pabrėžti, kad įstaigos privalo nuolat laikytis riziką ribojančių nuosavo kapitalo reikalavimų.
2024 m. pusmečio pabaigoje sektoriuje licencijas turėjo 123 EPĮ ir MĮ (80 EPĮ ir 43 MĮ), o 2023 m. pirmąjį pusmetį – 127 (atitinkamai 83 ir 44). Įstaigų skaičiaus mažėjimas vyksta dėl licencijų panaikinimo pačių įstaigų prašymu arba pritaikius poveikio priemonę už reikšmingus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, vidaus kontrolės pažeidimus, taip pat privalomųjų nurodymų ar veiklos nevykdymą. Per 2024 m. antrą ketvirtį Lietuvos bankas išdavė 1 licenciją, taip pat pritarė 3 licencijuotų įstaigų įsigijimams.
2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas, vertindamas, kaip šios įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų ir kaip užtikrina vidaus audito ir kontrolės vykdymą, baigė 2 individualius patikrinimus, pritaikė 8 poveikio priemones, suorganizavo 10 susitikimų su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 30 raštų, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką.
Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie EPĮ ir MĮ numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.
Lietuvos bankas, įgyvendindamas 2023–2028 metų FinTech sektoriaus plėtros Lietuvoje gairėse numatytus įsipareigojimus, sudarė standartinės informacijos, kurią apie savo veiklą ir rizikų valdymą turėtų viešai skelbti FinTech įmonės, sąrašą. Į jį įtraukta visa informacija apie elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų vykdomą veiklą, išvardijant visas teikiamas paslaugas ir partnerius, tarpininkus. Šios informacijos tikslas – skatinti EPĮ ir MĮ išsamiau informuoti klientus apie savo veiklą ir su ja susijusias rizikas. Visas sąrašas skelbiamas čia.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalgos
