Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus ir Latvijas Banka valdytojo Mārtiņš Kazāks bendras pranešimas „Gyvybingo finansų sektoriaus kūrimas“, kuriame apžvelgiama esama situacija abiejų šalių bankininkystės sektoriuje ir veiksmai, kurių reikėtų imtis siekiant paskatinti rinkos dalyvius aktyviau konkuruoti tarpusavyje, didinti skolinimo apimtis, gerinti finansinių paslaugų prieinamumą.
Sklandi prieiga prie finansavimo yra neatsiejama sveikos ekonomikos dalis. Tai nukreipia santaupas investicijoms finansuoti ir ekonomikos augimui skatinti. Šiuolaikinė finansų sistema susideda iš įvairių glaudžiai persipynusių elementų, kurių kiekvienas atlieka esminį vaidmenį. Nuo rizikos kapitalo, skatinančio naujoves ir naujų įmonių augimą, iki bankų, padedančių įsitvirtinusioms įmonėms augti ir tapti atsparesnėms, iki kapitalo rinkų, kurios yra labai svarbios įmonėms plėstis ir pasiekti naujas aukštumas. Finansų sektorius yra tarsi subalansuotos mitybos ir mankštos rutinos palaikymas: kiekvienas turi savo vaidmenį, tačiau tik šių dviejų derinys leidžia pasiekti geriausių rezultatų.
Latvijos, Lietuvos ir daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos ekonomikų finansų sistemoms po pirminio ir dažnai pernelyg optimistiško finansų gilinimo protrūkio 2000-ųjų pradžioje nepavyko rasti tvirto kelio link šios subalansuotos rutinos, ypač vėliau. pasaulinės finansų krizės (GFC). Mūsų finansų rinkos yra mažos ir nepakankamai išvystytos. Rizikos kapitalo ir kapitalo rinkų vaidmuo dažnai yra nereikšmingas. Finansų sistemose dominuoja bankai, todėl bendra ekonomikos būklė labai priklauso nuo bankų skolinimo pokyčių.
Latvijoje po didelio kreditų bumo ir žlugimo ciklo, kurį pablogino vėlesnis BPK, bankų skolinimas namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms dabar yra trečdalis mažesnis nei 2011 m. – sumažėjo nuo beveik 80 % bendrojo vidaus produkto (BVP). antrąjį 2024 m. ketvirtį sieks tik 28 %. Nepaisant didelių institucinių patobulinimų (pvz., patobulinti nemokumo režimai, veiksmingi kreditų registrai, narystė euro zonoje) ir vis stipresni namų ūkių ir įmonių balansai. Nors įsiskolinimo mažinimas Lietuvoje buvo ne toks dramatiškas, dabartinė padėtis tik šiek tiek geresnė (žr. 1 diagramą).
Pastaraisiais metais buvo pastebimų patobulinimų, o įsiskolinimo mažinimas buvo sustabdytas; tačiau skolinimo veikla tebėra nedrąsi, o bankų paskolų ir BVP santykis šiose dviejose Baltijos šalyse išlieka mažesnis nei pusė euro zonos vidurkio.
Akivaizdu, kad po GFC Baltijos šalių bankų sektorius tapo itin vengiantis rizikos. Jis gerai parašytas didžiosiomis raidėmis. Tai efektyvu. Tai pelninga. Kitaip tariant, tai yra protinga. Šis atsargus požiūris neabejotinai padarė visą finansų sistemą saugesnę. Nors tai yra svarbu, ar tai duoda rezultatų, kai dabartinės aplinkybės visais atžvilgiais yra sveikos? Atsakymas yra nedviprasmiškas „ne“. Bankininkystė negali būti be rizikos. Veiksminga bankininkystė – tai pusiausvyros tarp rizikos ir tinkamo rizikos valdymo suradimas. Tam reikia pasirengimo palyginti riziką su galimybe patenkinti ekonomikos poreikius. Šis dinamiškumas yra būtinas norint paskatinti ekonomikos augimą, kartu užtikrinant, kad finansų sektorius tikrai galėtų pasitarnauti platesnei ekonomikai.
Tokio atsargaus mąstymo ir pernelyg didelio įsiskolinimo mažinimo priežasčių yra daug. Namų ūkius ir įmones nukentėjo GFC, o mūsų ekonomiką paveikė daugybė pasaulinių sukrėtimų, tokių kaip Covid 19, Rusijos invazija į Ukrainą ir staigus pasaulinės infliacijos bei palūkanų normų padidėjimas. Tačiau keli įspėjamieji ženklai rodo pasiūlos problemas. Verslo apklausos rodo, kad didesnė dalis Latvijos ir Lietuvos įmonių yra nepatenkintos paskolų prieinamumu, palyginti su daugumos kitų ES šalių ekonomikomis, o pagrindiniai nepasitenkinimo šaltiniai yra griežti užstato reikalavimai ir didelė skolinimosi kaina.
Duomenys palaiko šį vaizdą. Reikalavimai užstatui yra griežti, nes įprasta, kad verslo paskolos užstatas yra didesnis nei 150% (o beveik pusėje atvejų net daugiau nei 200%) paskolos vertės. Be to, paskolų palūkanų normos Baltijos šalyse (žr. 2 diagramą) nuolat išliko vienos didžiausių euro zonoje visuose skolinimo segmentuose, nepaisant to, kad neveiksnių paskolų dalis artėja prie vieno žemiausių lygių euro zonoje. Be to, banko paslaugos ir kainodaros modeliai dažnai yra supaprastinti ir pernelyg griežti. Pavyzdžiui, daugiau nei 90 % paskolų yra su kintamomis palūkanų normomis, o ilgalaikės paskolos su fiksuota palūkanų norma yra brangios ir retai gaunamos. Tai reiškia, kad dėl pastarojo meto pinigų politikos griežtėjančių negrąžintų paskolų ir naujų paskolų palūkanų normos smarkiai išaugo, o skolininkams taikomos didesnės palūkanų normos nei daugelyje kitų euro zonos šalių. Priešingai, dėl didelio likvidumo konkurencija dėl indėlių buvo maža, todėl bankams atsirado didelių grynųjų palūkanų pajamų.
Visa tai, žinoma, yra tik struktūrinių problemų, su kuriomis susiduria Latvijos ir Lietuvos finansų sektoriai, rezultatas. Po GFC mūsų bankų sektoriai tapo labiau koncentruoti, o konkurencija susilpnėjo. Nelaiminga visų šių veiksnių sąveika lėmė blogą pusiausvyrą. Tačiau svarbiausia yra tai, kad sėkmingai išstumus sistemą iš šios pusiausvyros pusiausvyros gali atsiras didelis potencialas finansuoti ekonomikos augimą ir pagerinti visuomenės gyvenimo lygį bei gerovę.
Būtent todėl pastaraisiais metais Lietuvos bankas ir Lietuvos bankas daugiausia dėmesio skyrė finansinių paslaugų prieinamumo gerinimui. Daug nuveikta siekiant nustatyti problemines sritis, pagerinti informacijos skaidrumą, skatinti konkurenciją ir gerinti finansinį raštingumą. Įvairiomis priemonėmis bankų paskolų antkainiai būsto paskoloms Latvijoje sumažėjo nuo vidutiniškai 2,4% 2020 metais iki 1,6% 2024 metais. Antkainiai sumažėjo ir Lietuvoje. Be to, pastaruoju metu sušvelnintas būsto paskolų refinansavimo procesas Latvijoje turėtų paskatinti klientus reguliariai apsipirkti, kartu užtikrinant, kad bankai ir kiti skolintojai taip pat visada ieškotų, kaip pritraukti daugiau klientų, o tai lemtų konkurencingesnę skolinimo rinką. Lietuvoje panašius pokyčius svarsto Seimas.
Naujus rinkos žaidėjus vilioja rinkos spragos ir didelis pelningumas. Latvijoje augo mažų bankų segmentas ir į rinką atėjo naujai įsteigtas vietinis bankas. Pastaraisiais metais Lietuvoje į bankų sektorių atėjo keli nauji žaidėjai, tačiau įtakos skolinimui dar nematyti. Taip pat keli užsienio bankai parodė susidomėjimą įsitvirtinti Lietuvoje ir aptarnauti visą Baltijos šalių rinką, o EIB ir Šiaurės investicijų bankas jau įsitvirtino Baltijos šalyse ir siekia plėsti savo veiklą. Šis besivystantis kraštovaizdis neapsiriboja tradiciniais bankais. Pavyzdžiui, Lietuva sukūrė klestinčią „fintech“ ekosistemą. Tikimasi, kad neseniai priimtas ECB valdančiosios tarybos sprendimas suteikti ne bankams prieigą prie centrinio banko mokėjimo sistemų dar labiau prisidės prie finansinių paslaugų sektoriaus gilinimo.
Daug nuveikta, bet dar yra ką nuveikti. Mūsų tikslas yra sukurti aplinką, skatinančią sveiką finansų sektorių, kuris būtų saugus (ty gerai kapitalizuotas, pelningas, patikimas finansinis raštingumas), prieinama (ty paslaugos būtų prieinamomis kainomis, pakankamai aprėpiančios regioną), moderni (ty valstybinė). -pažangiausias paslaugas, įvairialypės rinkos ekosistemą) ir tarptautiniu mastu konkurencingą (ty inovatyvią, pritraukiančią užsienio įmones, generuojančią pajamas iš eksporto). Lygiai taip pat, kaip reikia laiko sukurti sveiką ir atsparų kūną laikantis subalansuotos mitybos ir mankštos, prireiks laiko sukurti sveiką ir konkurencingą finansų sistemą. Tokios transformacijos nauda yra didžiulė. Prisijunkite prie mūsų Lietuvos banko ir SUERF ekonomikos konferencijoje 2024 „Geresnės ateities finansavimas“ ir leiskite mums paaiškinti, kaip sukurti sveiką finansų sektorių!
