Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį atsiprašė savo Azerbaidžano kolegos už, kaip jis pavadino, „tragišką incidentą“ po Azerbaidžano lėktuvo katastrofos Kazachstane, per kurią žuvo 38 žmonės, tačiau nepripažino Maskvos kaltės.
Putinas atsiprašė, kai padaugėjo kaltinimų, kad lėktuvą numušė Rusijos oro gynybos pajėgos, mėgindamos nukreipti Ukrainos bepiločio lėktuvo smūgį netoli Grozno, Rusijos Čečėnijos regiono sostinės.
Šeštadienį paskelbtame oficialiame Kremliaus pranešime teigiama, kad prie Grozno oro uosto šaudė oro gynybos sistemos, trečiadienį lėktuvui „pakartotinai“ bandant ten nusileisti. Jame nebuvo aiškiai nurodyta, kad vienas iš jų atsitrenkė į lėktuvą.
Pareiškime sakoma, kad Putinas atsiprašė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo „už tai, kad tragiškas incidentas įvyko Rusijos oro erdvėje“.
Skaitmenyje teigiama, kad Rusija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl šio incidento, o Azerbaidžano valstybiniai kaltintojai atvyko į Grozną dalyvauti. Kremlius taip pat nurodė, kad „atitinkamos tarnybos“ iš Rusijos, Azerbaidžano ir Kazachstano kartu tiria katastrofos vietą netoli Aktau miesto Kazachstane.
Lėktuvas skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Grozną, kai pasuko Kazachstano link, šimtus kilometrų (mylių) per Kaspijos jūrą nuo numatytos paskirties vietos, ir sudužo bandydamas nusileisti. Išgyveno 29 žmonės.
Remiantis Alijevo spaudos tarnybos pateiktu skambučio skaitymu, Azerbaidžano prezidentas V. Putinui sakė, kad lėktuvui buvo „išoriniai fiziniai ir techniniai trukdžiai“, nors jis taip pat nekaltino Rusijos oro gynybos.
Alijevas pažymėjo, kad lėktuvo fiuzeliaže buvo daug skylių ir kad keleiviai buvo sužeisti „dėl pašalinių dalelių, prasiskverbusių į saloną skrydžio metu“.
Jis sakė, kad incidentą Azerbaidžano iniciatyva pradėjo tirti tarptautinių ekspertų komanda, tačiau detalių nepateikė. Anksčiau šią savaitę Azerbaidžano generalinė prokuratūra patvirtino, kad Grozne dirba tyrėjai iš Azerbaidžano.
Penktadienį JAV pareigūnas ir Azerbaidžano ministras atskirais pareiškimais kaltino katastrofą dėl išorinio ginklo, pakartodami tuos, kuriuos padarė aviacijos ekspertai, kurie dėl katastrofos kaltino Rusijos oro gynybos sistemas, reaguojančias į Ukrainos ataką.
Avariją išgyvenę keleiviai ir įgula Azerbaidžano žiniasklaidai sakė girdėję stiprų triukšmą orlaivyje, kai jis skriejo virš Grozno.
Rusijos civilinės aviacijos tarnybos „Rosaviatsia“ vadovas Dmitrijus Jadrovas penktadienį sakė, kad lėktuvui ruošiantis leistis Grozne tvyrant giliam rūkui, Ukrainos bepiločiai orlaiviai buvo nusitaikę į miestą, todėl valdžios institucijos uždarė zoną oro eismui.
Jadrovas sakė, kad kapitonui du kartus nesėkmingai pabandžius nusileisti, jam buvo pasiūlyti kiti oro uostai, tačiau jis nusprendė skristi į Aktau.
Anksčiau šią savaitę Rosaviatsia nurodė nepatikslintus ankstyvus įrodymus, rodančius, kad susidūrus su paukščiu laive įvyko avarija.
Keliomis dienomis po katastrofos „Azerbaijan Airlines“ kaltino „fizinį ir techninį kišimąsi“ ir paskelbė sustabdysianti skrydžius į kelis Rusijos oro uostus. Jame nenurodyta, iš kur kilo trikdžiai, ir nepateikta daugiau informacijos.
Jei bus įrodyta, kad lėktuvas sudužo po Rusijos ugnies, tai būtų jau antroji civilinės aviacijos avarija, nusinešusi mirtį, susijusi su mūšiais Ukrainoje. „Malaysia Airlines“ 17-asis skrydis buvo numuštas Rusijos „žemė-oras“ raketa ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės, kai 2014 m. ji skrido virš Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje.
Rusija neigė atsakomybę, tačiau Nyderlandų teismas 2022 metais nuteisė du rusus ir prorusišką ukrainietį už jų vaidmenį numušant lėktuvą su oro gynybos sistema, įvežtą į Ukrainą iš Rusijos karinės bazės.
Trečiadienį sustabdžius skrydžius iš Baku į Grozną ir netoliese esančią Machačkalą, Azerbaijan Airlines penktadienį paskelbė, kad taip pat sustabdys skrydžius į dar aštuonis Rusijos miestus.
Po katastrofos panašius pranešimus paskelbė ir kelios kitos oro linijos. Kazachstano oro linijų bendrovė „Qazaq Air“ penktadienį pranešė, kad mėnesiui nustos skraidyti iš Astanos į Rusijos miestą Uralo kalnuose esantį Jekaterinburgą.
Centrinės Azijos šalies flagmanas „Turkmenistan Airlines“ šeštadienį bent mėnesiui sustabdė skrydžius į Maskvą, remdamasi saugumo sumetimais. Anksčiau šią savaitę Izraelio oro vežėjas „El Al“ sustabdė skrydžius iš Tel Avivo į Rusijos sostinę, motyvuodamas „įvykiais Rusijos oro erdvėje“.
Source link
