„html
Rusijos kišimasis į rinkimus Rumunijoje, Moldovoje ir Gruzijoje parodė, kad ES pralaimi kovą su dezinformacija internete. Alisa Stollmeyer iš ekspertų grupės „Defend Democracy“. Nepakanka turinio moderavimo; reikalingi platesni veiksmai, pavyzdžiui, griežtesnės sankcijos už hibridines atakas, – interviu PAP įvertino ekspertas.
Nors Europos Sąjunga priėmė naujus kovos su dezinformacija internete mechanizmus, įskaitant Skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA) ir Dezinformacijos praktikos kodeksą, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad vienas iš naujosios Komisijos prioritetų. būtų Europos demokratijos skydas, strategija, skirta apginti demokratiją nuo užsienio įtakos, pastarieji su rinkimais susiję įvykiai Rumunijoje, taip pat Moldovoje ir Gruzijoje parodė, kad Sąjunga šiuo metu pralaimi kovą. prieš dezinformaciją internete.
Rumunijoje „TikTok“ pasiuntinys buvo apkaltintas palankumu prorusiškam radikaliam dešiniajam kandidatui į prezidentus Calin Georgescu kampanijos metu. Dėl tokios praktikos nežinomas politikas staiga išpopuliarėjo ir laimėjo pirmąjį rinkimų turą, tačiau galiausiai rezultatas buvo anuliuotas. Anksčiau, rudenį, Rusija nesėkmingai bandė kištis į Moldovos prezidento rinkimus, be kita ko, vykdydama internetines dezinformacijos kampanijas, šmeižiančias tuometę (ir naujai perrinktą) prezidentę Maią Sandu ir skleisdama netikras naujienas apie ES ir Vakarus. . Maskva taip pat veiksmingai kišosi į spalį vykusius Gruzijos parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo Rusijai palanki partija „Gruzinų svajonė“.
Briuselio ekspertų grupės „Defend Democracy“ vadovo Stollmeyerio teigimu, ES mėgsta pasigirti savo pasiekimais kovoje su dezinformacija, tačiau iš tikrųjų negali pateikti apčiuopiamų duomenų, įrodančių jos efektyvumą. „Užduokime sau klausimus: ar pastaraisiais mėnesiais sumažėjo melo ir dezinformacinių žinučių internete? O kiek suklastotų paskyrų ir manipuliuojančių kampanijų? – interviu PAP klausė analitikas.
Jos nuomone, kol ES nepradės spręsti dezinformacijos priežasčių, o ne jos apraiškų, tol tai nebus veiksminga. „Mums reikia platesnių veiksmų. Dezinformacija yra tik vienas iš Kremliaus naudojamų karo įrankių. Moldovoje ir Gruzijoje buvo naudojama daug daugiau nei tik dezinformacija. Tai buvo visas hibridinių atakų spektras“, – pažymėjo Stollmeyeris.
Ekspertas pažymėjo, kad ES negali sau leisti, kad von der Leyen pristatytas Europos demokratijos skydas apsiribotų tik kova su dezinformacija. „Net jei šios strategijos apimtį išplėsime ir į užsienio įtaką bei trukdžius, kaip to nori Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), vis tiek nepasieksime tikslo. Po daugiau nei dešimtmetį trukusių institucinių slėpynių, sutelkiant dėmesį į faktų tikrinimą ir jau pasirodžiusio turinio blokavimą, turėtume žinoti, kad to nepakanka. Veiksmingesnis ir greitesnis DSA ir skaitmeninių duomenų apsaugos reglamentų vykdymas yra gera pradžia, tačiau mums taip pat reikia skaitmeninio vientisumo įstatymo, kuris pažabotų poliarizuojančius algoritmus ir sukurtų socialinės žiniasklaidos platformas taip, kad vartotojams būtų patrauklu“, – argumentavo analitikas.
Stollmeyeris pareiškė, kad ES taip pat turi skubiai sukurti Europos skaitmeninę infrastruktūrą, pirmenybę teikdama viešajam gėriui, patvirtinti visapusę gynybos nuo hibridinių grėsmių politiką ir susieti Europos demokratijos skydą su nauja ES pasirengimo strategija. „Tai leis Sąjungai panaudoti visas priemones kovai su grėsmėmis demokratijai“, – įvertino ji.
Stollmeyeris perspėjo, kad reikia imtis skubių veiksmų, nes dezinformacijos atakos tik sustiprės ir naudos naujas technologijas, tokias kaip AI, pokalbių robotai ar virtualioji realybė. „Problema paaštrės, nes mūsų priešams, tai yra antidemokratinėms jėgoms, vis lengviau bus panaudoti technologijas kaip ginklą. Gynybos ministrai ir žvalgybos tarnybos taip pat perspėja dėl didėjančių sabotažo bandymų visoje Europoje ir mano, kad Rusija per kelerius metus gali eskaluoti imperinį karą prieš vieną ar kelias NATO šalis. Jei nuo mūsų pasirengimo ir atsparumo priklauso mūsų demokratinių valstybių ateitis, turime pradėti dirbti jau šiandien“, – ragino ji. (2024 12 28)
“`
Source link