Cklimato kaita keičia pasaulį, didina pasaulinius sveikatos, užimtumo, švietimo ir asmens saugumo iššūkius. Tačiau pasaulio lyderiai dažnai nepastebi tos vietos, kur klimato krizė tiesiogine prasme ištinka žmones – jų būstą.
Vis stiprėjančios stichinės nelaimės, kylantis jūros lygis ir ekstremalūs oro reiškiniai ne tik kelia grėsmę esamiems namams, bet ir padidina saugaus, tinkamo būsto statybos ir priežiūros išlaidas. „Habitat for Humanity“, dirbdami daugiau nei 70 šalių, tiesiogiai mato, kaip mažas pajamas gaunančios šeimos, nepaisant to, kad jos mažiausiai prisideda prie pasaulinio anglies dvideginio išmetimo, dažnai patiria didžiausią klimato kaitos naštą. Tai ypač pasakytina apie daugiau nei milijardą žmonių, gyvenančių lūšnynuose ir kitose neoficialiose gyvenvietėse.
Tačiau čia yra gera žinia: tos pačios bendruomenės turi sprendimą, jei tik nustotume nuoširdžiai įsiklausyti, išgirsti, kaip klimato kaita veikia jų kasdienį gyvenimą, ir investuoti į didelio masto pastangas, kad daugiau namų būtų saugūs, sveiki ir atsparūs.
Statos negali būti didesnės. Klimato migracija gali išstumti daugiau nei 215 mln visame pasaulyje iki 2050 m., o didžiausias poveikis mažas pajamas gaunančioms ir sparčiai urbanizuojančioms šalims. Priešingai nei baiminamasi, kad dauguma klimato paveiktų bendruomenių persikels į dideles pajamas gaunančias šalis, dauguma jų lieka savo ribose, daugelis gyvena prastai pastatytuose namuose neoficialiose gyvenvietėse. Šios sritys, kurios ir taip yra pažeidžiamos klimato poveikiui, patirs dar didesnę įtampą, nes jose apsigyvens perkeltieji, o tai darys didžiulį spaudimą ribotiems ištekliams.
Skaityti daugiau: Miestai yra „klimato ir sveikatos krizės“ priekinėje linijoje. Naujoje ataskaitoje pateikiamas jos padarinių šalinimo pagrindas
Nesvarbu, ar pripažįstame tai, ar ne, vietos, kurias vadiname namais, yra klimato krizės šerdis – abi jos prisideda prie problemos ir turi didžiulį potencialą sušvelninti klimato kaitos poveikį. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programa, pastatyta aplinka išmeta 21 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o gyvenamieji pastatai – 17 % visų emisijų. Planetai šylant ir stiprėjant klimato nelaimėms, būsto vaidmuo tampa dar svarbesnis – ne tik mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir užtikrinant stabilumą bei saugumą labiausiai nukentėjusiems asmenims.
Pasaulio lyderiai turi galimybę – ir aš ginčyčiau pareigą – sutelkti dėmesį į klimato migraciją, ypač globaliuose pietuose. Užmerkti akis į šį veiksnį reiškia praleisti didžiulę galvosūkio dalį, skirtą klimato problemai spręsti, taip pat tokias svarbias problemas kaip ekonomikos plėtra, sveikata ir švietimas.
Būstas atsparumui klimatui ir vystymuisi
Daugybė tyrimų įrodė, kad saugi vieta, kur galima skambinti į namus, pagerina gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į daugybę išmatuojamų rezultatų. Net ir paprasčiausios prieglaudos formos gali smarkiai paveikti ten gyvenančių žmonių gyvenimo trajektoriją. Tačiau milijonams šeimų, gyvenančių neoficialiose gyvenvietėse, namuose dažnai trūksta pagrindinių paslaugų, žemės nuosavybės saugumo ir atsparumo klimato kaitai. Šie iššūkiai yra bauginantys, tačiau kartu suteikia unikalią galimybę kovoti su klimato kaita. Investuodami į tinkamą prieglobstį neoficialių gyvenviečių gyventojams, mes ne tik atsižvelgsime į moralinį reikalavimą, bet ir atrasime vieną iš protingiausių ir įtakingiausių strategijų kuriant tvarią ir teisingą ateitį.
Naujausi „Habitat for Humanity“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad tinkamas būstas yra galingas gerovės ir tvarumo katalizatorius. Tai daro įtaką šalies ekonominiam vystymuisi, pajamoms, sveikatai ir išsilavinimui tiek neoficialių gyvenviečių gyventojams, tiek plačiajai visuomenei. BVP ir pajamos vienam gyventojui kai kuriose šalyse padidėtų net 10,5 proc., jei neoficialiose gyvenvietėse būtų masiškai atnaujintas būstas, o dar 41,6 mln. vaikų būtų galima įtraukti į mokyklą.
Ir nors ryšys tarp būsto ir klimato kaitos yra aiškus, pasaulio lyderiai ir toliau neatsižvelgia į galimybę gauti tinkamą pastogę kaip prisitaikymo ir švelninimo priemonę.
Kritinė spraga klimato veiksmų planuose
Nacionaliniai įnašai arba NDC yra pasaulinių klimato veiksmų kertinis akmuo, išreiškiantis kiekvienos šalies įsipareigojimą mažinti anglies dvideginio išmetimą ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio pagal Paryžiaus susitarimą. Tačiau tik 21 % visų šalių demonstruoja aukšto lygio įsipareigojimą būsto sektoriui savo NDC, o kiek daugiau nei 60 % iš viso nesuteikia būsto prioriteto.
Šis praleidimas yra akivaizdus apsileidimas. Į būstą orientuoti požiūriai, kurie pritaiko bendruomenes ir namų ūkius prie klimato poveikio, įskaitant visapusišką lūšnynų modernizavimą, yra labai svarbūs klimato veiksmams ir siekiant tvaraus vystymosi tikslų. Šios strategijos ne tik skirtos atsparumui klimato kaitai, bet ir suteikia galimybę pagerinti sveikatą, švietimą ir ekonominius rezultatus.
Reaguodama į šiuos iššūkius, „Habitat for Humanity“ pritaikė mūsų darbo metodus. Visame pasaulyje „Habitat“ stato ir renovuoja namus, didindama tvarių gamtos išteklių naudojimą ir statybos praktiką, kartu sumažindama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą per visą namo gyvavimo ciklą.
Siekdami padidinti šias pastangas, raginame G7 šalių lyderius savo klimato veiksmuose pripažinti ir remti būsto sušvelninimą ir prisitaikymą, ypač neoficialiose gyvenvietėse. Investuodamos į būsto sprendimus, šalys gali daryti pažangą siekdamos savo klimato tikslų, kartu skatindamos atsparesnes, tvaresnes ir teisingesnes bendruomenes.
Namai yra daugiau nei vieta gyventi. Namai prilygsta geresnei sveikatai, saugai ir saugumui ir yra geresnės ateities – šeimų ir planetos – pagrindas.
Source link
