U„Kraine“ trečiadienį sustabdė Rusijos dujų tiekimą Europos vartotojams savo vamzdynų tinklu po to, kai 2024-ųjų pabaigoje pasibaigė prieškarinis tranzito susitarimas ir truko beveik treji metai, kai Maskva visapusiškai įsiveržė į savo kaimynę.
Net kai 2022 m. vasario mėn. Rusijos kariai ir tankai pajudėjo į Ukrainą, Rusijos gamtinės dujos pagal penkerių metų susitarimą šalies dujotiekių tinklu, sukurtu Ukrainai ir Rusijai priklausant Sovietų Sąjungai, toliau tekėjo į Europą.
Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ užsidirbo iš dujų, o Ukraina rinko tranzito mokesčius.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka patvirtino, kad Kijevas sustabdė tranzitą „nacionalinio saugumo labui“.
„Tai istorinis įvykis. Rusija praranda rinkas ir patirs finansinių nuostolių“, – trečiadienį per „Telegram“ susirašinėjimo programėlę sakė Haluščenka. „Europa jau nusprendė laipsniškai atsisakyti rusiškų dujų ir (tai) atitinka tai, ką šiandien padarė Ukraina“.
Praėjusį mėnesį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Kijevas neleis Maskvai pasinaudoti tranzitu, kad užsidirbtų „papildomų milijardų… mūsų krauju, mūsų piliečių gyvybėms“. Tačiau jis trumpai išreiškė atvirą galimybę dujų srautams tęstis, jei mokėjimai Rusijai būtų sulaikyti iki karo pabaigos.
„Gazprom“ trečiadienį išplatintame pareiškime nurodė, kad „neturi techninių ir teisinių galimybių“ siųsti dujas per Ukrainą, nes Kijevas atsisakė pratęsti susitarimą.
Prieš karą Rusija tiekė beveik 40% Europos Sąjungos dujotiekio gamtinių dujų. Dujos tekėjo keturiomis dujotiekio sistemomis: viena po Baltijos jūra, viena per Baltarusiją ir Lenkiją, viena per Ukrainą ir viena po Juodąja jūra per Turkiją į Bulgariją.
Prasidėjus karui Rusija nutraukė daugumą tiekimo Baltijos ir Baltarusijos-Lenkijos vamzdynais, motyvuodama ginčais dėl reikalavimo mokėti rubliais. Baltijos dujotiekis buvo susprogdintas vykdant sabotažą, tačiau atakos detalės tebėra miglotos.
Rusijos atjungimas sukėlė energetinę krizę Europoje. Vokietijai teko pakloti milijardus eurų, kad galėtų įrengti plaukiojančius terminalus, skirtus importuoti suskystintas gamtines dujas laivais, o ne vamzdynais. Vartotojai sumažino kainas, kai kainos išaugo. Norvegija ir JAV užpildė spragą ir tapo dviem didžiausiomis tiekėjomis.
Europa vertino Rusijos nutraukimą kaip energijos šantažą ir išdėstė planus visiškai panaikinti Rusijos dujų importą iki 2027 m.
Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad sustabdžius tranzitą Maskva praras „vieną pelningiausių ir geografiškai prieinamiausių dujų rinkų“. Pranešime apie X jis teigė, kad Rusija „griebiasi ciniško partnerių šantažo“.
Remiantis ES Komisijos duomenimis, Rusijos dalis ES dujotiekio gamtinių dujų rinkoje 2023 metais smarkiai sumažėjo iki maždaug 8 proc. Ukrainos tranzitinis maršrutas aptarnavo ES nares Austriją ir Slovakiją, kurios ilgą laiką didžiąją dalį gamtinių dujų gavo iš Rusijos, tačiau pastaruoju metu stengėsi diversifikuoti tiekimą.
Lapkričio viduryje „Gazprom“ sustabdė tiekimą Austrijos OMV dėl ginčo dėl sutarties, tačiau dujų srautai Ukrainos vamzdynais tęsėsi, kai įsikišo kiti klientai. Šiais metais Slovakija pasirašė susitarimus pradėti pirkti gamtines dujas iš Azerbaidžano, taip pat importuoti JAV suskystintas gamtines dujas per dujotiekis iš Lenkijos.
Viena iš labiausiai nukentėtų ES šalis kandidatė Moldova, kuri rusiškas dujas gaudavo per Ukrainą ir ėmėsi skubių priemonių, nes gyventojai ruošiasi atšiauriai žiemai ir gresiančiam elektros energijos tiekimo nutraukimui.
Be Kijevo sprendimo leisti baigtis tranzito susitarimui, „Gazprom“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad nuo sausio 1 d. sustabdys dujų tiekimą Moldovai, motyvuodamas negrąžinta skola. „Gazprom“ teigė, kad Moldova yra skolinga beveik 709 mln.
Šilumos ir karšto vandens tiekimas trečiadienį buvo netikėtai nutrauktas namų ūkiams Padniestrėje, nuo Moldovos atsiskyrusio regiono, kuriame dešimtmečius buvo Rusijos kariai, nes į teritoriją nustojo tekėti Rusijos gamtinės dujos, pranešė vietos tranzito operatorė „Tiraspoltransgaz-Transnistria“.
Internetiniame pranešime bendrovė paragino gyventojus suburti namų ūkio narius į vieną kambarį, ant langų ir balkono durų pakabinti antklodes ir naudoti elektrinius šildytuvus. Jame teigiama, kad kai kurioms pagrindinėms įstaigoms, įskaitant ligonines, netaikomas sumažinimas.
Gruodžio 13 d. Moldovos parlamentas balsavo už nepaprastosios padėties įvedimą energetikos sektoriuje, nes baiminamasi, kad dujų trūkumas gali sukelti humanitarinę krizę Padniestrėje, kuri dešimtmečiams priklauso nuo Rusijos energijos tiekimo.
Daugelis stebėtojų prognozavo, kad gresiantis energijos trūkumas gali priversti separatistinėje teritorijoje gyvenančius žmones keliauti į Moldovą, ieškant pagrindinių patogumų ištverti atšiaurią žiemą ir dar labiau apkrauti išteklius.
Moldova, Ukraina ir ES politikai ne kartą kaltino Maskvą ginkluojant energijos tiekimą.
Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis Ukrainos žingsnį sustabdyti tiekimą pavadino laimėjimu tiems, kurie prieštarauja Kremliaus politikai. Savo įraše apie X Sikorskis apkaltino Maskvą sistemingais bandymais „šantažuoti Rytų Europą grėsme nutraukti dujų tiekimą“, įskaitant Baltijos dujotiekį, aplenkiantį Ukrainą ir Lenkiją ir einančiu tiesiai į Vokietiją.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico trečiadienį pareiškė, kad dujų srautų per Ukrainą pabaiga „drastiškai paveiks mus visus ES, bet ne Rusiją“.
Fico, kurio požiūriai į Rusiją smarkiai skyrėsi nuo Europos pagrindinių, anksčiau kritikavo Kijevo atsisakymą pratęsti tranzito sutartį ir grasino nutraukti elektros tiekimą Ukrainai.
Maskva vis dar gali siųsti dujas Vengrijai, taip pat ES nepriklausančioms valstybėms Turkijai ir Serbijai „TurkStream“ dujotiekiu per Juodąją jūrą.
Nuolat mažėjantis Rusijos dujų tiekimas Europos šalims taip pat paskatino jas paspartinti Ukrainos energetikos tinklų integraciją su kaimynėmis vakaruose.
Praėjusią savaitę privati Ukrainos energetikos įmonė DTEK pranešė, kad gavo pirmąją suskystintų gamtinių dujų siuntą iš JAV, pristatytą per naujai išplėstą tinklą, apimantį šešias šalis nuo Graikijos iki Ukrainos – tai reikšmingas žingsnis mažinant regioninę priklausomybę nuo Rusijos energijos.
Atskirai, naktį į Naujųjų metų dieną, Rusija pradėjo bepiločio lėktuvo smūgį Kijeve, per kurį po apgadinto pastato griuvėsiais žuvo du žmonės, pranešė miesto administracija. Pasak mero Vitalijaus Kličko, Ukrainos sostinėje buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės.
Per Rusijos apšaudymą Ukrainos pietiniame Chersono mieste taip pat žuvo vyras ir buvo sužeistos dvi moterys, pranešė regiono valdžia.
___
Kozlovska pranešė iš Londono. Prie šio pranešimo prisidėjo naujienų agentūros „Associated Press“ rašytojai Derekas Gatopoulosas Atėnuose, Graikijoje, ir Karelis Janicekas Prahoje.
Source link
