Praėjusiais metais fiksuota reikšminga antrosios ir trečiosios pensijų pakopų fondų grąža. Priklausomai nuo fondų prisiimamos investavimo rizikos ji sudarė nuo 5 iki daugiau kaip 20 proc. Reikšmingai padidėjo ir fondų valdomas turtas.
„Pensijų kaupimo nauda ir sudėtinių palūkanų efektas labiausiai juntamas tada, kai kaupiama nuosekliai ir ilgą laikotarpį. Lietuvos bankas savo ruožtu šių metų pradžioje pateikė pasiūlymus didinti darbdavių dalyvavimą kaupime, tobulinti valstybės skatinamąjį mechanizmą ir įsteigti valstybės kontroliuojamą pensijų fondą. Šie pakeitimai galėtų padidinti pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir leistų užtikrinti didesnes būsimų senjorų pajamas senatvėje”, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
II pakopa
2024 m. Lietuvoje veikė 48 II pakopos pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Juose senatvės pensijai kaupė beveik 1,43 mln. žmonių (iš jų 774 tūkst. – aktyviai). Dalyvių skaičius per metus padidėjo 0,8 proc., arba 11 tūkst. dalyvių.
Daugiausia dalyvių (314 tūkst.) buvo 1982–1988 m. tikslinėje grupėje, o didžiausia valdomo turto vertė (2,1 mlrd. Eur) – 1975–1981 m. tikslinės grupės. Didžiausią grąžą (20,32 %) generavo 1996–2002 m. tikslinė grupė.
Bendras svertinis vieneto vertės pokytis 2024 m. sudarė 17 proc., o II pakopos pensijų fondų valdomas turtas išaugo 28 proc. – iki 9,1 mlrd. Eur. Daugiausia lėšų (82,2 %) II pakopos pensijų fondai investavo į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus. Šių investicijų vertė apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 7,5 mlrd. Eur.
Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė daugiau kaip 945 mln. Eur, arba apie 10,4 proc. viso II pakopos pensijų fondų turto. Palyginti su 2023 m., jos padidėjo 8,1 proc., arba beveik 71 mln. Eur. Didžiausia investicijų Lietuvoje dalis (36,2 %, arba beveik 343 mln. Eur) teko Vyriausybės vertybiniams popieriams.
II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Tai reiškia, kad gyventojai priskiriami automatiškai pagal gimimo metus, o artėjant prie pensinio amžiaus, investavimo rizika automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Iki šiol jauniausi dalyviai kaupė pensijų fonduose, kurie skirti 1996–2002 m. gimusiems. Tiems dalyviams, kuriems 2025 m. sukaks 22 metai, praėjusių metų pabaigoje įsteigti nauji fondai. Vėliau nauji pensijų fondai bus steigiami 2031 m.
Taip pat primename, kad į kaupimą II pakopos pensijų fonduose įtraukiama automatiniu būdu. Šių metų pradžioje apie įtraukimą informuoti gyventojai gali pasirinkti vieną iš trijų variantų: nieko nedaryti ir nuo 2025 m. liepos 1 d. jie pradės kaupti atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde, atsisakyti kaupti arba sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Daugiau informacijos čia.
II pakopos pensijų kaupimo įmoką sudaro dvi dalys: 3 proc. apskaičiuojami nuo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. dydžio papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio.
III pakopa
2024 m. Lietuvoje veikė 22 papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondai, juos valdė 5 valdymo įmonės.
Bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas per 2024 m. padidėjo beveik 40 proc. ir apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 408 mln. Eur. Dalyvių skaičius praėjusiais metais padidėjo daugiau nei 40 proc. – nuo 118 tūkst. iki 166 tūkst.
Vidutinis svertinis III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokytis sudarė 16,78 proc. Didžiausią teigiamą grąžą generavo pensijų fondų investicijos į akcijas (20,03 %). Daugiausia (84 %) III pakopos pensijų fondų turto investuota į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus, šių investicijų vertė sudarė 343 mln. Eur.
Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė daugiau kaip 40 mln. Eur, arba apie 10 proc. viso III pakopos pensijų fondų turto. Palyginti su 2023 m., šios investicijos ūgtelėjo 2,7 proc., arba 1,1 mln. Eur. Didžiausia dalis investicijų Lietuvoje buvo nukreipta į Vyriausybės vertybinius popierius (35 %, arba beveik 14 mln. Eur).
Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų rinkos apžvalga (2024 m.)
Pensijų fondų veiklos rodikliai
