Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais sėkmingai atlaikė daugelį precedento neturinčių sukrėtimų ir po nuosaikaus augimo 2023 m., pernai įgavusi pagreitį, šiemet turėtų augti toliau, tvirtina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai. Jie taip pat pažymi, kad siekiant didinti išlaidas gynybai ir socialinei apsaugai Lietuvai būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir siekti didesnio viešojo sektoriaus efektyvumo.
„Lietuvos ekonomika užtikrintai auga ir tuo išsiskiria iš daugumos Europos Sąjungos valstybių. Ypač džiugina didėjanti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų svarba mūsų ūkyje. Tačiau nevalia užmigti ant laurų, nes erdvės produktyvumui augti dar yra daug. Čia raktas į sėkmę yra didinti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į paklausių įgūdžių įgijimą, technologijas bei tyrimų ir inovacijų plėtrą. Kitas svarbus momentas – iššūkiai, susiję su senėjančia visuomene. Svarbu sutarti dėl stabilios pensijų sistemos, kuri skatintų žmones nuosekliai kaupti ir pasirengti oriai senatvei“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Šiemet didėjant įmonių pelningumui ir gerėjant namų ūkių finansinei padėčiai, ekonomikos augimas turėtų toliau stiprėti. Nors ekonominės prognozės – teigiamos, tačiau, žvelgiant į tolesnes ateities perspektyvas, būtina įgyvendinti struktūrines reformas, kurios didintų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir produktyvumą. Atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką, artimiausiu metu turėsime sutarti dėl sisteminių sprendimų, kurie leistų užtikrinti tvarų finansavimą Lietuvos gynybiniams pajėgumams stiprinti“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
TVF ekspertai pastebi, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimą iki šiol daugiausia skatino privatusis vartojimas, prie augimo prisidėjo ir išorės sektorius, ypač dėl didelio paslaugų eksporto. Pabrėžiama, kad švelnėjanti pinigų politika, atsigaunantis įmonių pelningumas bei gera namų ūkių finansinė padėtis turės teigiamos įtakos ekonomikos augimui ateityje, tačiau rizikų kyla dėl išorės aplinkos. Mažesnė, negu tikėtasi, paklausa pagrindinėse Lietuvos euro zonos prekybos partnerėse ir politinis neapibrėžtumas pagrindinėse pasaulio ekonomikose gali turėti įtakos vidaus nuotaikoms ir eksporto rezultatams.
Anot TVF ekspertų, šiemet infliacija paspartės, iš dalies dėl didesnių netiesioginių mokesčių, o vidutiniu laikotarpiu ji stabilizuosis virš 2 proc. lygio. Dėl praėjusio infliacijos šoko ir spartaus atlyginimų augimo kainų ir darbo užmokesčio lygis yra padidėjęs, todėl būtina daugiau dėmesio skirti produktyvumo stiprinimui siekiant išsaugoti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.
Prognozuojama, kad dėl planuojamo reikšmingo gynybos išlaidų didinimo bei spaudimo didinti socialines išmokas šiemet didės Lietuvos biudžeto deficitas ir valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis. Pabrėžiama, kad dėl socialinės apsaugos sistemos iššūkių visuomenę reikia toliau skatinti daugiau taupyti pensijai, papildomų išlaidų reikalaus ir žaliojo kurso įgyvendinimas.
TVF ekspertai pabrėžia, kad bet koks viešųjų išlaidų perskirstymas, įskaitant švietimo, sveikatos priežiūros ir pensijų sritis, reikalaus esminių politinių kompromisų, todėl papildomas pajamas generuojantys mokestiniai sprendimai bus labai svarbūs siekiant išsaugoti politikos patikimumą ir fiskalinį tvarumą.
TVF pažymi, kad Lietuvos bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas, jo likvidumo atsargos – pakankamos, o neveiksnių paskolų lygis – nedidelis. Bankų veiklos pelningumas tebėra istoriškai aukštas, nepaisant mažėjančių palūkanų normų ir iki 2025 m. pabaigos pratęsto laikinojo solidarumo įnašo.
Būsto rinkos aktyvumas ir kainos Lietuvoje didėja nuo 2024 m. antrojo pusmečio, tačiau komercinio nekilnojamojo turto rinkoje aktyvumas tebėra nedidelis.
Su TVF pranešimu susipažinti galite čia.
