Mirė Turkijos dvasininkas ir Erdogano varžovas Fethullah Gülen

Mirė JAV gyvenantis atsiskyrėlis islamo dvasininkas Fethullah Gülen, įkvėpęs pasaulinį socialinį judėjimą ir susidūręs su kaltinimais dėl nesėkmingo 2016 m. perversmo gimtojoje Turkijoje.

Buvęs su Gulenu siejamo laikraščio Today’s Zaman redaktorius Abdullah Bozkurtas, kuris dabar yra tremtyje Švedijoje, pirmadienį sakė kalbėjęs su Guleno sūnėnu Kemalu Gulenu, kuris patvirtino mirtį. Fethullah Gülen buvo įkopęs į aštuntą dešimtį ir ilgai sirgo.

Valstybinė agentūra „Anadolu“ citavo Turkijos užsienio reikalų ministeriją Hakaną Fidaną, sakiusį, kad mirtį patvirtino Turkijos žvalgybos šaltiniai.

Paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius Gülenas praleido tremtyje, gyvendamas uždarame komplekse Pensilvanijos Pokono kalnuose, iš kur jis ir toliau turėjo įtaką milijonams savo pasekėjų Turkijoje ir visame pasaulyje. Jis palaikė filosofiją, kuri sumaišė sufizmą – mistinę islamo formą – su atkakliu demokratijos, švietimo, mokslo ir religijų dialogo propagavimu.

Gülenas pradėjo kaip Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, tačiau tapo priešu. Erdoganą jis pavadino autoritariniu siekiu kaupti valdžią ir triuškinti nesutarimus. R.T.Erdoganas Güleną pavadino teroristu, kaltindamas jį surengus pasikėsinimą į karinį perversmą 2016 metų liepos 15-osios naktį, kai kariuomenės grupuotės naudojo tankus, karo lėktuvus ir sraigtasparnius, siekdamos nuversti Erdogano vyriausybę.

Atsižvelgdami į prezidento raginimą, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pasipriešinti mėginimui perimti. Perversmininkai šaudė į minias ir bombardavo parlamentą bei kitus vyriausybės pastatus. Iš viso žuvo 251 žmogus, dar apie 2200 buvo sužeisti. Taip pat žuvo apie 35 įtariami perversmo rengėjai.

Gülenas griežtai neigė dalyvavimą, o jo šalininkai kaltinimus atmetė kaip juokingus ir politiškai motyvuotus. Turkija įtraukė Güleną į savo labiausiai ieškomų asmenų sąrašą ir pareikalavo jo ekstradicijos, tačiau Jungtinės Valstijos nerodė noro jį išsiųsti atgal, sakydamos, kad reikia daugiau įrodymų. Gülenas niekada nebuvo apkaltintas nusikaltimu JAV ir nuolat smerkė terorizmą bei perversmo rengėjus.

Turkijoje Gileno judėjimas, kartais žinomas kaip Hizmet, turkiškai reiškia „paslaugą“, buvo plačiai susidorota. Vyriausybė suėmė dešimtis tūkstančių žmonių už tariamą ryšį su perversmo sąmokslu, atleido daugiau nei 130 000 įtariamų šalininkų iš darbo valstybės tarnyboje ir daugiau nei 23 000 iš kariuomenės ir uždarė šimtus su Gülenu susijusių įmonių, mokyklų ir žiniasklaidos organizacijų.

Gülenas šį susidorojimą pavadino raganų medžiokle ir pasmerkė Turkijos lyderius „tironais“.

„Praėję metai mane paveikė, nes šimtai tūkstančių nekaltų Turkijos piliečių buvo nubausti vien dėl to, kad vyriausybė nusprendžia, kad jie yra kažkaip „susiję“ su manimi arba „Hizmet“ judėjimu, ir traktuoja tą tariamą ryšį kaip nusikaltimą“, – sakė jis. nepavykusio perversmo vienerių metų sukakties proga.

Turkijos užsienio reikalų ministras Fidanas pirmadienį pareiškė, kad Güleno mirtis „nepavers mūsų nusiraminti. Mūsų tauta ir valstybė ir toliau kovos su šia organizacija, kaip ir prieš visas teroristines organizacijas.

Fethullah Gülen gimė Erzurum mieste, rytų Turkijoje. Oficiali jo gimimo data buvo 1941 m. balandžio 27 d., tačiau dėl to jau seniai ginčijamasi. Y. Alp Aslandogan, vadovaujantis Niujorke įsikūrusiai grupei, propaguojančiai Güleno idėjas ir darbus, sakė, kad Gülenas iš tikrųjų gimė kažkada 1938 m.

Gülenas, mokęsis imamu arba maldos vadovu, Turkijoje sulaukė dėmesio maždaug prieš 50 metų. Jis skelbė toleranciją ir dialogą tarp tikėjimų ir tikėjo, kad religija ir mokslas gali eiti koja kojon. Jo tikėjimas sujungti islamą su vakarietiškomis vertybėmis ir turkų nacionalizmu sukrėtė turkus ir pelnė milijonus pasekėjų.

Güleno mokiniai sukūrė laisvai susijusį pasaulinį labdaros fondų, profesinių asociacijų, įmonių ir mokyklų tinklą daugiau nei 100 šalių, įskaitant 150 mokesčių mokėtojų finansuojamų užsakomųjų mokyklų visose JAV. Turkijoje rėmėjai valdė universitetus, ligonines, labdaros organizacijas, banką ir didelę žiniasklaidos imperiją su laikraščiais, radijo ir televizijos stotimis.

Tačiau Güleną kai kurie jo tėvynėje, giliai poliarizuotoje šalyje, susiskaldžiusioje tarp ištikimų savo nuožmioms pasaulietinėms tradicijoms, ir 2002 metais į valdžią atėjusios su Erdoganu siejamos islamo partijos šalininkų žiūrėjo įtariai.

Gilenas ilgą laiką susilaikė nuo atviro rėmimo jokiai politinei partijai, tačiau jo judėjimas sudarė de facto aljansą su R. T. Erdoganu prieš šalies senąją ištikimų, karinių remiamų sekuliaristų gvardiją, o Güleno žiniasklaidos imperija atsiliko nuo R. T. Erdogano vyriausybės, orientuotos į islamą.

Gülenistai padėjo valdančiajai partijai laimėti daugkartinius rinkimus. Tačiau Erdogano ir Guleno aljansas pradėjo byrėti po to, kai judėjimas sukritikavo vyriausybės politiką ir atskleidė tariamą korupciją tarp R. Erdogano artimųjų. T. Erdoganas, kuris neigė kaltinimus, pavargo nuo augančios Güleno judėjimo įtakos.

Turkijos lyderis apkaltino Güleno pasekėjus įsiskverbus į šalies policiją ir teismus bei įkūrus lygiagrečią valstybę, o už Güleno ekstradiciją Turkijai pradėjo agituoti dar prieš nepavykusį 2016 m. perversmą.

Dvasininkas gyveno Jungtinėse Valstijose nuo 1999 m., kai atvyko gydytis.

2000 m., Gülenui vis dar esant JAV, Turkijos valdžia apkaltino jį vadovavimu islamistiniam sąmokslui nuversti sekuliarią šalies valdymo formą ir sukurti religinę valstybę.

Kai kurie jam pateikti kaltinimai buvo pagrįsti įrašu, kuriame Gülenas tariamai liepė islamo valstybės šalininkams dėti savo laiką: „Jei jie išeis per anksti, pasaulis numuš jiems galvas“. Gülenas teigė, kad jo komentarai buvo ištraukti iš konteksto.

Dvasininkas buvo teisiamas už akių ir išteisintas, tačiau į tėvynę nebegrįžo. Jis laimėjo ilgą teisinę kovą prieš tuometinio prezidento George’o W. Busho administraciją, siekdamas gauti nuolatinę gyvenamąją vietą JAV

Retai matomas viešumoje, Gilenas ramiai gyveno islamo rekolekcijų centro teritorijoje Pokonose. Jis užėmė mažą butą dideliame komplekse ir dažniausiai išvykdavo pas gydytojus dėl negalavimų, įskaitant širdies ligas ir diabetą, didžiąją laiko dalį praleisdamas maldoje, medituodamas ir priimdamas lankytojus iš viso pasaulio.

Gülenas niekada nevedė ir neturėjo vaikų. Kas vadovaus judėjimui, nežinoma.

___

Associated Press Writer Suzan Fraser prisidėjo iš Ankaros, Turkijos.