Ugniagesiams didelį nerimą kelia pastarosiomis dienomis augantis gaisruose žuvusiųjų asmenų skaičius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šią savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio, gaisruose žuvo 7 žmonės, dar 3 buvo traumuoti.
Nuo metų pradžios Lietuvoje ugnis jau pasiglemžė 12 žmonių gyvybes, net 5 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Šiąnakt gaisruose žuvo du žmonės.
Prieš pat vidurnaktį buvo gautas pranešimas, kad Plungės rajone, Paukštakių seniūnijoje, Kulskių kaime, dega ūkio paskirties pastatas, o viduje gali būti žmogus.
Atvykus ugniagesiams, pastatas degė atvira liepsna.
Apmalšinę liepsnas ir su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėję į pastatą, ugniagesiai viduje rado stipriai apdegusį žmogaus kūną.
Paaiškėjo, kad ūkio paskirties pastate buvo įrengta gyvenamoji patalpa. Gaisro metu sudegė pastato stogas, išdegė vidus.
Iškart po vidurnakčio ugniagesiai skubėjo į Vilniaus rajoną, Paberžės seniūniją, Glitiškių kaimą.
Buvo gautas pranešimas, kad dega butas daugiabučiame gyvenamajame name.
Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė dviejų kambarių butas antrame aukšte, dūmai buvo pasklidę laiptinėje.
Ugniagesiai, dirbdami su kvėpavimo organų apsaugos aparatais, bute rado du vyrus.
Vienas jų buvo išvestas sąmoningas ir perduotas medikams, kurie jį išvežė į gydymo įstaigą.
Kitą vyrą ugniagesiai išnešė ir perdavė medikams, tačiau po maždaug 30 minučių gaivinimo konstatuota mirtis.
Gaisro metu išdegė vienas buto kambarys, kuriame degė sofa ir aplink buvę daiktai, išardyta apie 4 kv. metrai grindų. Iš namo evakuota 12 gyventojų.
Šiuo metu atliekami tyrimai, dėl ko kilo šie tragiški gaisrai.
„90 proc. praėjusiais metais gaisruose žuvusių žmonių nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, kurie laiku įspėtų apie gaisro pavojų. Nors ši perspėjimo sistema gyvenamosiose patalpose yra privaloma, dalis gyventojų tai ignoruoja, kelia pavojų ne tik sau, tačiau ir kaimynams. Praėjusiais metais mūsų pareigūnų vykdytų prevencinių akcijų metu buvo aplankyta daugiau nei 29 tūkst. butų ir gyvenamųjų namų Lietuvoje, juose įrengta apie 4 tūkst. dūmų signalizatorių. Vis dėlto, ši žiema ir ilgai besilaikantys šalčiai parodė, jog daliai gyventojų dar trūksta atsakingumo ir pasirūpinimo savo bei aplinkinių gerove“, – akcentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Ugniagesiai gelbėtojai dar kartą atkreipia gyventojų dėmesį, kad gaisrai dažniausiai kyla dėl aplaidumo, todėl siekiant jų išvengti būtina laikytis elementarių, tačiau labai svarbių saugumo reikalavimų.
Degius daiktus ir medžiagas rekomenduojama laikyti ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo krosnies pakuros ir ne arčiau kaip 0,5 metro nuo kitų šildymo įrenginių.
Grindys prieš pakurą turėtų būti uždengtos nedegiomis medžiagomis – skardos lakštu, keraminėmis plytelėmis ar kitomis nedegiomis dangomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys nesukeltų gaisro.
Kūrenimui patariama naudoti tik sausą kurą ir tik tokį, kurį rekomenduoja šildymo įrenginio gamintojas.
Drėgnos malkos greičiau užteršia dūmtraukius dervomis, didindamos gaisro riziką.
Griežtai draudžiama deginti atliekas, plastiką, gumą ar kitas sintetines medžiagas.
Taip pat negalima įkuriant naudoti degių skysčių, nes staigus liepsnos pliūpsnis gali sukelti nudegimus.
Degių pastato konstrukcijų atstumas nuo dūmtraukio turi būti ne mažesnis kaip 25 cm.
Be to, ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad kai kurie keliai, ypač atokiose vietovėse, yra sunkiai pravažiuojami, todėl kilus gaisrui pagalbos gali tekti laukti ilgiau.
Gyventojai raginami atsakingai kūrenti krosnis, jų neperkaitinti, atsargiai naudoti elektrinius šildymo prietaisus ir pasirūpinti vienišais kaimynais.
