Teko vos kelių minučių, kol vagys sekmadienio rytą įvykdė įžūlią vagystę garsiajame Luvro muziejuje Paryžiuje ir atnešė „neįkainojamos vertės“ brangenybes, kurios kadaise priklausė Napoleonui ir jo imperatorienėms.
Luvras, kuris yra labiausiai lankomas muziejus pasaulyje, kuriame vien 2024 m. apsilankė 8,7 mln. lankytojų, tą dieną buvo uždarytas, policijai tiriant, kaip plėšikams pavyko įvykdyti didžiausią vagystę šiuolaikinėje Prancūzijos istorijoje.
„Luvre įvykdyta vagystė yra išpuolis prieš paveldą, kurį branginame, nes tai yra mūsų istorija“, – X. sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. „Atgausime darbus, o nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn“.
Skaityti Daugiau: Apiplėšti paveikslai: penki garsūs meno vagystės per istoriją
Prancūzų kultūros simbolio apiplėšimas sukrėtė šalį ir sekmadienio naujienas dominavo. Tai greitai sureagavo iš vyriausybės ministrų, kurie į nusikaltimo vietą atvyko per kelias valandas.
Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas sakė, kad apiplėšimas buvo „didelė, gerai organizuota operacija“, kurią atliko žvalgybą atlikusi komanda. Vietiniam Prancūzijos radijui jis papasakojo, kad plėšikai naudojo diskinį pjaustytuvą, kad perpjautų stiklus, kad pasiektų brangenybes.
Nuñezas ir kultūros ministrė Rachida Dati atvyko į muziejų po apiplėšimo, kad aptartų tyrimus su muziejaus vadovybe ir policija.
Prancūzų žiniasklaidos vaizdo įrašai rodo, kad turistai ir muziejaus lankytojai buvo išvesti iš muziejaus netrukus po jo atidarymo, policijai išvalius teritoriją ir pradėti tyrimą.
Štai ką mes žinome apie apiplėšimą ir kaip vagys tai padarė.
Jie musredagavo statybvietę kaip priedanga
Prancūzijos dienraštis „Le Parisien“ pranešė, kad keturi vagys su kaukėmis ir gobtuvais į muziejų pateko pro fasadą, atgręžtą į Seną apie 9.30 val. Statybos darbai padėjo jiems pavogti, nes vyšnių rinkėjas leido jiems patekti į „Apollo“ galerijos brangakmenių kambarį tiesiai pirmame aukšte, kuris yra mažiau nei 300 jardų nuo garsiosios Monos Lizos.
Kultūros ministras Dati Prancūzijos naujienų kanalui TF1 sakė, kad vagystės stebėjimo filmuota medžiaga parodė, kaip vagys „ramiai“ įeina ir daužo vitrinas su brangenybėmis. Dati sakė, kad per vagystę nebuvo „smurto“, kurią ji apibūdino kaip „labai profesionalų“.
Nuotraukose iš įvykio vietos matyti, kad tyrėjai sutelkia dėmesį į kopėčias, esančias pietrytiniame pastato kampe ir su vaizdu į Senos upę. Kopėčios montuojamos ant mechanizuoto lifto ir liečiasi su balkonu viršutiniame muziejaus aukšte. Pareigūnai negalėjo patvirtinti, ar kopėčios buvo statybose, ar jas padėjo vagys.
Kelionės vadovas sakė CNN, kad išgirdo, kaip jis apibūdino, kaip „tampantį“ į langus ryte, prieš pat saugumo nurodymą evakuoti muziejų.
„Tiesiog bandžiau išsiaiškinti, kas vyksta, kai pamačiau, kad muziejaus darbuotojai eina į tą triukšmą. Tada jie labai greitai apsisuko ir pradėjo bėgti ir sakyti: „Išeik, išeik, išeik, išeik, evakuokis!“, – sakė Ryanas el Mandaris.
Pabėgimas motoroleriu
Pranešama, kad po greito apiplėšimo vagys pabėgo dviem Yamaha „TMax“ motoroleriais, turinčiais galingą 560 kub. cm darbinio tūrio variklį, ir patraukė šalia esančio greitkelio kryptimi.
Tyrėjai dabar tiria pabėgimo kelią, kurį naudojo plėšikai, bandydami juos surasti.
Personalo klausimass
Pastaraisiais mėnesiais Luvre nuolat kyla problemų dėl darbuotojų skaičiaus, o darbuotojų streikai šią vasarą valandoms uždarė muziejų po to, kai buvo pareikštas susirūpinimas dėl muziejaus perpildymo ir masinio turizmo.
2023 m. muziejus nusprendė apriboti lankytojų skaičių iki 30 000 per dieną – trečdaliu ankstesnio limito.
Nors neaišku, ar prie vagystės prisidėjo personalo problemos, profesinės sąjungos šių metų birželį pasidalijo, kad darbuotojai vis dar patiria didžiulį spaudimą, per mažai akių į per daug įėjimų, išėjimų ir lankytojų.
Brangakmeniai buvo neįkainojami istoriniai daiktai
Tikslios informacijos apie tai, kas buvo paimta, kol kas nežinoma. Tačiau vietiniai pranešimai rodo, kad iš „Apollo“ galerijos, kurioje saugoma tai, kas liko iš Prancūzijos karūnos brangenybių, buvo paimti devyni daiktai, kurių dauguma buvo pavogti po Prancūzijos revoliucijos.
Kolekciją sudaro kūriniai, priklausantys imperatoriui Napoleonui, jo sūnėnui Napoleonui III ir jų žmonoms imperatorėms Marie-Louise ir Eugenie.
„Le Parisien“ pranešė, kad vienas brangakmenis – imperatorienės Eugenie karūna – vėliau buvo rastas apleistas ir sugadintas prie muziejaus.
„Drouot“ aukciono namų prezidentas Alexandre'as Giquello sakė, kad vien karūna verta „kelių dešimčių milijonų eurų – tik ši karūna. Ir tai, mano nuomone, nėra pats svarbiausias daiktas“.
„Idealiu atveju nusikaltėliai suvoktų savo nusikaltimo rimtumą ir dydį, į kurį jie pateko, ir grąžintų daiktus, nes brangenybės yra visiškai neparduotos“, – „Reuters“ sakė Giquello.
Apiplėšimų istorija
Tai nebuvo pirmas didelio atgarsio sulaukęs vagystės garsiajame muziejuje. Tiesą sakant, daugiau nei prieš šimtą metų, 1911 m., buvęs Luvro darbuotojas Vincenzo Perugia pavogė garsiąją „Moną Lizą“, tikėdamasis grąžinti ją į pradinę gimtąją šalį Italiją. Tapytojas Pablo Picasso ir poetas Guillaume'as Apollinaire'as buvo apklausti policijos.
Tuo metu Da Vinčio šedevras nebuvo toks visame pasaulyje žinomas paveikslas, koks yra šiandien, tačiau vagystė padėjo jam išgarsėti, nes žmonės, keliaujantys po pasaulį, pamatė jį. Praėjus dvidešimt aštuoniems mėnesiams po vagystės, Perudža bandė parduoti paveikslą Florencijoje, o tai leido jį sugauti ir grąžinti Moną Lizą į Luvrą.
1983 m. iš Luvro buvo pavogtos dvi 16-ojo amžiaus itališkų šarvų dalys.
1976 m. trys įsilaužėliai užlipo ant muziejaus šone esančiais pastoliais ir išdaužė langą bei stiklo korpusą, kad pavogtų deimantais nusagstytą kardą, naudotą karaliaus Karolio X karūnavimo metu 1824 m. Byla lieka neišspręsta, o artefakto muziejuje vis dar nėra.
Tai besivystanti istorija ir bus atnaujinta.
